Kiekvieną monitorių būtina suderinti (kalibruoti). Kam? – paklaustų kai kurie. Juk ir taip viskas matosi. Taip tekstas matosi, bet šviesios ar tamsios detalės gali nesimatyti. Net jei ir viskas matosi, tai dažniausiai ne taip yra iš tikrųjų.
Tai dažniausiai suprantama nunešus nuotrauką spausdinti, į spaustuvę ar pažiūrėjus ją kitame monitoriuje. Kalibravimo tikslas – kuo taisyklingiau atvaizduoti paveiksliuką visuose vaizdavimo įrenginiuose. Spausdintuvai irgi kalibruojami, bet tai atskiras straipsnis.
Monitorių, o tiksliau vaizdavimo sistemą (programa-vaizdo plokštė-monitorius) galima derinti keliais būdais-žingsniais:
1. Monitoriaus parametrų suderinimas.
Tai pačių elementarių dalykų teisingas nustatymas. Visiems, net ir ne fotografams būtina žinoti.
2. Vizualus derinimas naudojant specialias programas.
Rimtesnis derinimas atliekamas specialiomis programomis. pvz. Adobe Gamma
3. Derinimas naudojant technines priemones.
Tai profesionalus kompiuterinės darbo vietos (-ų) suderinimas specialiais įrankiais.
Apšvietimas
Pirmiausia būtina sutvarkyti patalpos apšvietimą. Monitoriaus vieta neturi būti ryškiai apšviesta. Labai nepatartina apšvietimui naudoti kaitrines lemputes – jos šviečia geltonai. Tinkamiausios dienos šviesos lemputės. Nors ir jos būna įvairių atspalvių. Pigios dažnai būna pernelyg mėlynos.
Vaizdo dydis ir spalvų skaičius
Spragtelėjus darbalaukį dešiniu klavišu atsidaro ekrano nustatymų langas (Display properties). Skyriuje Settings galima nustatyti vaizdo dydį. Tai CRT monitoriams nustatote kokį pageidaujate, o plokščiuose LCD monitoriuose būtina nustatyti bazinį (matricos) vaizdo dydį – tik baziniame režime LCD monitoriai vaizduoja optimaliai ryškiai. Šalia galima pasirinkti spalvų kokybę (Color quality). Būtina nustatyti Highest 32 bitų režimą.
Svarbus dalykas yra ekrano atnaujinimo dažnis. Šalia spausti Advanced>Monitor>Screen refresh rate.
Būtina nustatyti ne mažesnį kaip 85hz dažnį. 90Hz geriau, o 100hz – puiku.
(LCD monitoriuose šis gali būt mažesnis – net 75Hz pakanka. ) Nuo šio dažnio tiesiogiai priklauso jūsų darbo komfortas ir akių sveikata. Būna, kad norimo dažnio neleidžia nustatyti ar nustačius monitorius nenori juo dirbti. Tai reiškia, kad nustatytas pernelyg didelis (deja) vaizdo dydis. Sumažinkite ir pamėginkite pakeisti ekrano atnaujinimo dažnį.
Spalvinė temperatūra
Kaip minėta, įvairios lemputės turi skirtingą atspalvį (spalvinę temperatūrą). Ši matuojama kelvinais. Geltonos šviesos spalvinės temperatūros reikšmė apie 5500K. Mėlynos – apie 9300K. Monitoriuje (mygtukais) irgi galima nustatyti šią temperatūrą ir tuo pačiu keisti bazinį nuotraukų atspalvį. Dažnai standartiškai būna nustatyta 7500K spalvinė temperatūra. Ši šviesa šviesesnė, ryškesnė, tačiau yra melsvo atspalvio. Būtina perstatyt į 6500K.
Šviesumas ir kontrastas
Tai paprasčiausia ir svarbiausia dalis.
Pasididinus žemiau ęsantį paveiksliuką, monitoriaus reguliatoriais reguliuojant šviesumą ir kontrastą būtina nustatyti taip, kad šviesiausi ir tamsiausi pustoniai aiškiai skirtusi. Paprastai kontrastą reikia padidinti iki maksimumo, o reguliuoti tik šviesumą taip, kad langeliai ‘1’ skirtusi nuo langelių ‘0’. Ar bent kad ‘2’ skirtusi nuo ‘0’. Jei nepavyksta – mažinti monitoriaus kontrastą, aplinkos apšvietimą, pirkti kitą monitorių arba laukti antros straipsnio dalies apie rimtesnius derinimo metodus.
Šviesumo ir kontrasto reguliavimas
Gama
Gama – tai pilkų (vidutinių) pustonių šviesumas. Monitoriuje tai retai galima reguliuoti. Kartais galima video plokštės pagalbine programa. Bet apie tai vėliau. Kol kas sužinokite, kokia reali jūsų monitoriaus gama.
Pasididinkite paveiksliuką, atsitraukite nuo ekrano, prisimerkite. Kuris kvadratėlis susilieja su aplinka? Jei 2.0-2.2 (Windows sistema), tai viskas tvarkoje. Jei ne – gama būtina reguliuoti.
Paprastai nustatyt ir sureguliuot gamą galima QuickGamma programa.
Instaliavus šią programą reikia prisimerkus žiūrint į juosteles nustatyti vienodą pilką šviesumą ties 2.2. Jei pilka turi atspalvį, būtina pareguliuoti kiekvieną spalvą atskirai. Baigus reguliavimą rezultatus reikia išsaugoti nurodžius kompiuteriui nustatyt šią gamą kiekvieną kartą startavus (pažymėti varnelę).
Kitas, kiek sudėtingesnis ir sumanesnis įrankis yra nemokama programėlė MCW:
————————————————————————————————————————————————————————————
Monitoriaus kalibravimas. 2 dalis
Ar Jūsų nuotrauką patalpintą internete draugai pamatys lygiai taip kaip matote Jūs? Tikrai ne. Daugumos mėgėjų monitoriai būna nesukalibruoti (išderinti), todėl spalvas ir tonus rodo ne taip kaip reikėtų.
Apie paprastą monitoriaus kalibravimą jau rašėme.
Šis žurnale FOTO spausdintas straipsnis aprašo kaip derinti monitorius naudojant specialius įrenginius. Juos, beje, galite laimėti dabar vykstančiame „Peizažo“ konkurse.
Kad spalvos būtų tikslios
Praeitame žurnalo numeryje rašėme apie monitoriaus kalibravimą pasitelkiant lengvai visiems prieinamas priemones – nesudėtingą programinę įrangą bei interneto resursus. Šį kartą tą patį monitoriaus spalvinio suderinimo darbą atliksime specialiu įrenginiu – kalibratoriumi. Daugeliu atvejų tai yra prie kompiuterio jungiamas kolorimetras (rečiau – spektrofotometras), kuriuo, naudojant specialią programinę įrangą, matuojamas monitoriaus gebėjimas perteikti spalvas. Pagal gautus matavimo rezultatus minėta programinė įranga suformuoja unikalų monitoriaus spalvinį profilį – failą su plėtiniu *.icc. Paprastai kalbant, suformuotas spalvinio profilio failas monitoriui yra pati teisingiausia nuoroda, kaip rodyti spalvas. Tikriausiai nereikia ir sakyti, kad tokiu būdu suderintas monitorius spalvas perteiks kur kas tiksliau, nei tas, kuris buvo derintas praeitame numeryje aprašytais „Adobe Gamma“ ar „Quick Gamma“ įrankiais – t. y. vizualiai.
Pilnas „Colour Confidence Studio XR2″ kalibravimo priemonių rinkinys reikliam fotografui. Komplekte kalibratorius „Eye One Display 2″, jam skirta programinė įranga „Eye One Match 3″, rinkinys „Kodak Colour Management Check-Up Kit“ bei „Total Balance“ medžiaginis skydas.
Kalibratorius „Eye One Display 2″ mums testuoti pateko kaip rinkinio „Colour Confidence Studio XR2″ sudėtinė dalis. Be jo, rinkinyje yra speciali programinė įranga „Eye One Match 3″, komplektas „Kodak Colour Management Check-Up Kit“ (7 ant fotopopieriaus atspaustos nuotraukos ir kompaktinis diskas su šiomis nuotraukomis tif formatu bei daugumos šiuolaikinių spausdintuvų spalvinių profilių biblioteka), taip pat dvipusis pilkai baltas medžiaginis „Total Balance“ skydas fotoaparato spalviniam balansui nustatyti. Toks rinkinys leidžia kontroliuoti fotografavimo, nuotraukos apdorojimo kompiuteryje ir spausdinimo darbus. Reikia paminėti, kad sudėtinės rinkinio dalys – skirtingų gamintojų produktai, o „Colour Confidence“ prekės ženklas reprezentuoja spalvų valdymo sprendimus, taigi jei jums reikia tik monitoriaus kalibratoriaus, pasidomėkite „X-Rite“ (anksčiau – „GretagMacbeth“) produkcija, „Eye One Display 2″ yra šios įmonės gaminys. Štai kokią prekės ženklų įvairovę mums suteikia šiuolaikinė rinkodara.
Derinimas
Ypatingo pasiruošimo ketinant pradėti derinti nereikia. Tik pageidautina, kad monitorius jau būtų įjungtas ne mažiau kaip valandą. Programa „Eye One Match 3″ įdiegiama greitai, o grafinė sąsaja lengvai suprantama. Programos langas suskaidytas į tris dalis: kairėje rodomas veiksmų eiliškumas, viduryje aprašomas ar grafiškai vaizduojamas vykdomas procesas, dešinėje – pagalbos juosta. Pastarojoje esanti informacija pateikiama ir atskiru pdf formato dokumentu diegimo diske, ją verta išsistudijuoti prieš pradedant darbą. Kaip matome, programa yra pritaikyta ne tik monitoriams, bet ir projektoriams, skeneriams, spausdintuvams ir netgi skaitmeniniams fotoaparatams kalibruoti, ir tai atliekama su skirtingais išoriniais įrenginiais.
Mūsų turimas kalibratorius „Eye One Display 2″ skirtas tik monitoriams kalibruoti. Darbo pradžioje galima pasirinkti kalibravimo būdą: paprastą, labiau automatizuotą ar skirtą pažengusiems vartotojams. Taip pat yra numatytas visiškai automatinio kalibravimo būdas tiems monitoriams, kurių programinė įranga visapusiškai suderinta su „Eye One Match 3″ (naujesni „Eizo“, NEC, „Sony“, „Apple“ monitoriai).
„Eye One Match 3″ programinė įranga pritaikyta ne tik monitoriams, bet ir projektoriams, skeneriams, spausdintuvams bei skaitmeniniams fotoaparatams kalibruoti.“
Kitas pasirinkimas pradedant darbą – monitoriaus tipo nustatymas. Įdomu tai, kad nešiojamųjų kompiuterių ekranai išskiriami į atskirą klasę. Mes testiniam kalibravimui naudojome LCD tipo „NEC MultiCync LCD 2190 UXi“ monitorių. Beje, patalpos apšviestumas ir apšvietimui naudojamo šviesos šaltinio spalvinė temperatūra turi įtakos darbui su monitoriumi. Todėl pirmiausia šie parametrai yra įvedami į programą. Jei jie nėra žinomi, naudojant „Eye One Display 2″ jie gali būti pamatuoti. Ant kalibratoriaus dedamas matinės plastmasės gaubtas, o kalibratorius procedūros metu laikomas prie monitoriaus.
Pav. 1. Darbo vietos apšviestumas bei esamos šviesos spalvinė temperatūra matuojama naudojant „Eye One Display 2″ kalibratorių su specialiu priedu – matinio plastiko gaubtu.
Pav. 2. Kalibratoriaus padėtis atliekant kontrasto, šviesumo ir spalvinio suderinimo testus.
Griežtų reikalavimų patalpoje esančios šviesos spalvinei temperatūrai nėra, tačiau rekomenduojama reikšmė pagal ISO normą Nr.3664 (www.iso.org) – 6500 kelvinų. Mūsų patalpoje kalibratorius nustatė 5900 kelvinų reikšmę. Trumpai galima priminti, kad „mėlynesnė“ šviesa nusakoma didesniu nei 6500 kelvinų skaičiumi, „geltonesnė“ – mažesniu.
Tolimesniam kalibravimo etapui prietaisas tvirtinamas prie monitoriaus ekrano taip, kad kalibratoriaus sensorius kuo labiau priglustų prie matuojamo paviršiaus. Taip įtvirtinę kalibratorių, įvykdome optimalaus kontrasto paieškos procedūrą. Tam reikia monitoriaus valdikliais nustatyti maksimalią kontrasto reikšmę ir kalibravimo programoje paleisti kontrasto tikrinimo testą. Testo metu ekrane rodomi įvairūs nespalvotų pustonių pavyzdžiai. Kontrasto reguliavimo testo pabaigoje programa pateikia aktyvią lentelę, kurioje siūlo pasirinkti optimalią kontrasto reikšmę testuotam monitoriui (pateiktoje iliustracijoje – optimalus pasirinkimas).
Kontrasto nustatymas. Monitoriaus valdikliais nustatome maksimalią monitoriaus kontrasto reikšmę ir kalibravimo programoje paleidžiame kontrasto tikrinimo testą. Šalia matomas langas su optimalaus kontrasto nustatymo indikacija.
Suderinus kontrastą, galima atlikti analogišką monitoriaus šviesumo suderinimo testą . O paskutinis ir daugiausiai laiko atimantis žingsnis – spalvinių testų matavimai (vienas matavimų epizodas pavaizduotas mūsų kalibruojamo monitoriaus iliustracijoje). Šis etapas trunka apie 10 minučių ir jam pasibaigus programa „Eye One Match 3″ yra pasirengusi įdiegti naujai suformuotą spalvinį profilį. Kaip ir „Adobe Gamma“ atveju, galime palyginti, kaip monitorius rodo prieš ir po kalibravimo. Baigiant darbą su programa, spalvinis profilis automatiškai įdiegiamas į kompiuterį. Kalibruoti derėtų reguliariai kas 3-4 savaites, nes monitoriaus ekranas laikui bėgant kinta, taigi vienam kartui pasiskolinti iš kolegų kalibratorių tikrai nepakanka.
Tad galime nedvejodami teigti, kad vidutinės klasės „Eye One Display 2″ kalibratorius yra nepamainomas atliekant darbą, reikalaujantį tikslaus spalvų atkūrimo. Gali kilti klausimas, ar tikrai reikia tokios klasės daikto, jei kalibratoriai veikia pagal daugiau ar mažiau vienodą principą. Esminis skirtumas, ko gero, tik programinė įranga. Pigesnis kalibratorius derinimo darbui naudos paprastesnius spalvinius taikinius, dažniausiai – tik raudonos, mėlynos ir žalios spalvų pustonius. O mūsų atveju šiam reikalui buvo naudotos visos spalvos, esančios fotografams žinomoje „GretagMacbeth“ spalvų paletėje. Tai, o ir kalibravimo rezultatai, kelia tik pasitikėjimą.
Derinimas baigtas. Belieka nustatyti, kaip dažnai programinė įranga turėtų priminti apie monitoriaus kalibravimą. Kadangi monitoriaus ekranas laikui bėgant kinta, patartina šią procedūrą atlikti reguliariai kas 3-4 savaites. Vienam kartui iš kolegų pasiskolinti kalibratorių nepakaks.
Skydas fotoaparato spalviniam balansui nustatyti
Skaitmeninio fotoaparato automatinis spalvinio balanso („White balance“) nustatymas ne visuomet suveikia tiksliai, todėl fotoaparatuose yra numatyti keli papildomi spalvinio balanso režimai (kaitrinių lempų šviesa, liuminescencinių lempų šviesa, saulėta vieta, apniukusios dienos šviesa ir pan.). Tačiau ne visada gelbsti ir jie, ypač jei fotografuojamoje aplinkoje yra mišrių šviesos šaltinių. Tokiu atveju spalvinis balansas nustatomas rankiniu būdu pagal esamas sąlygas („Manual white balance“). Metodika paprasta – matuojamoje aplinkoje viso kadro plote fotografuojamas neutraliai pilkas fonas. Siekiant didesnio tikslumo pageidautina išfokusuoti („defocus“) vaizdą taip, kad fono defektai neįtakotų matavimo rezultatų. Taip pat reikalaujama, kad fonas būtų apšviestas tolygiai. Nufotografavus tokį kadrą, fotoaparato meniu nustatome, kad naudosime individualų spalvinį balansą („Manual white balance“) ir nurodome minėtąjį fono kadrą. Tokią procedūrą galima atlikti tik su fotoaparatais, turinčiais rankinį spalvinio balanso nustatymą. Vietoj pirktinio pilko fono galima naudoti ir po ranka esančius baltus ar šviesiai pilkus paviršius, tačiau tiksliausias rezultatas gaunamas kai naudojami specializuoti fonai (toks buvo įdėtas testams gautame rinkinyje). Paprastai šie fonai nėra dideli, dėl ko naudotis jais ne visada patogu. Ypač naudojant plačiakampius objektyvus, kuriais sunkiau sukomponuoti
foną per visą kadrą – foną tenka laikyti arti fotoaparato, o tai blogina matavimo kokybę. „Colour Confidence Studio XR2″ rinkinyje esantis fonas vertas dėmesio dėl didelio, kokybiško paviršiaus ir mažo dydžio jį sulanksčius.
Specialus sulankstomas skydas fotoaparato spalviniam balansui nustatyti. Išsiskiria dideliu ir kokybišku paviršiumi, sulankstytas užima nedaug vietos.
Dėmesio! Ši pamoka patyrusiems. Būkite atsargūs.
Šaltinis: efoto.lt
